- buožakys
- buožakỹs sm. (3a) 1. Dkk įtveriamasis dalgio galas, virkščia: Nemyk prie žemės taip smarkiai búožakio, bus lengviau pjauti Sv. Nulaužiau dalgį iš búožakio Ut. Kad daviau akmenin bepjaudamas, tai tuoj dalgė ties búožakiu užtrūko Km. Kai plaksi dalgį, nepataikyk į búožakį Sdr. 2. Ds grandelė, kuria dalgį įtveria.
Dictionary of the Lithuanian Language.